kertutinis

kertutìnis, -ė adj. (2) esantis kertėje, kertinis: Žydi tas kertutìnis liepas Pc. [Arklio] kertutiniai dantys kreivai nuėsti Trk. Kertutìnis (pučiantis iš kurios nors kertės, pvz., pietvakarių) vėjas Ggr. Kertutìnis akmuo Als.